Kai į mano rankas atiteko ši senovinė vaflinė, o dokumentuose dar vadinama ir griliumi, pajutau kažkokią nostalgiją ir pagarbą. Ir vafliai, kurių skonis ir aromatas jaustas tik vaikystėje, atgimė su mano puikiu nusiteikimu pagaminti tai, kam negalima pasimiršti.
Ko reikės tradiciniams senoviniams vafliams:
- 200 g miltų
- 5 kiaušiniai
- 200 g cukraus
- 200 g sviesto (pakelis)
- Pradedu nuo sviesto. Jo reikia praktiškai tiek, kiek įprastai būna pakelyje. Dedu į prikaistuvį ir palieku lydytis.
- Į du indus atskiriu kiaušinių baltymus nuo trynių.
- Į didelį, pagrindinį dubenį pilu sviestą, lėtai pilu trynius ir maišau. Sviestas, geriausia, kad nebūtų labai įkaitęs, tiesiog išsilydęs.
- Supilu ir cukrų (naudojau cukraus pudrą, nes tokios pakelis buvo, norėjau sunaudoti)
- Pilame miltus – po truputį, darosi sudėtingiau maišyti, bet viskas pagal planą.
- Atskirtus baltymus suplaku plakikliu, galima iki putų.
Į tešlą pilame baltymus, po truputį, išmaišome. Tešla pagaminta laikas kepti!
Kas įsiminė, nes gaminau ne kartą, kad tešla gan tiršta, bet jos užtenka vos trečdalio samčio išilgai per vaflinę. Jungiu beveik du taškiukus, galingumą, ir kepu kol apskrunda.
Ištraukus vaflį susukti reikia iš karto, nors ir karštoka. Naudoju šakutę, greit susuku ir pilu kitą vaflį! Skanaus ir gero laiko gaminant!
