Nors statistika rodo, kad lietuviai – lašišų tauta, tačiau parduotuvių lentynose atsiranda ir šios žuvies giminaitė ž alpinė šalvis. Šios žuvies skonis šiek tiek švelnesnis, mažiau riebi, taipogi mažesnė ir kaina.
Kuo alpinė šalvis skiriasi nuo lašišos?
Iš pirmo žvilgsnio arktinė šalvis ir lašiša gali atrodyti kaip antrininkės – tai rausvų atspalvių ir aptakių formų žuvys. Tačiau atidžiau pažvelgus į jas, išryškėja niuansai.
Arktinės šalvies žuvys paprastai būna šviesesnės spalvos palyginti su lašišos ryškesniais atspalviais, pasakoja „Iki“ mėsos technologas Gintaras Bačkovas. Alpinės šalvies kaulų struktūra yra panaši į lašišos – ji taip pat nėra kaulėta. Todėl ji tinkama ruošti ir vaikams, nes mėsoje esančius kaulus lengva pašalinti.
„Iš ledinių vandenų atplaukusios arktinės šalvies skonis dažnai apibūdinamas kaip viduriukas tarp lašišos ir upėtakio. Ši žuvis pasižymi malonia tvirta tekstūra ir švelnesniu, ne tokiu riebiu skoniu, todėl laikoma ypač universalia – ji mėgstama ir lašišos gerbėjų, ir tų, kurie nori kažko lengvesnio“, – sako G. Bačkovas.
Arktinė šalvis patiks ir ekologiškai sąmoningiems vartotojams. Ji paprastai auginama atsakingai ir tvariai, stengiantis kuo labiau sumažinti poveikį aplinkai ir užtikrinti ilgalaikę žuvų populiacijų sveikatą.
„Sveikatos požiūriu arktinė šalvis – kiek nusileidžia lašišai, tačiau ji vis tiek omega-3 riebalų rūgščių lobis. Be to, tai puikus baltymų šaltinis, o gyvsidabrio kiekis jame mažesnis nei daugelyje kitų populiarių jūros gėrybių, todėl laikoma, kad ją galima vartoti dažniau ir saugiau“, – atkreipia dėmesį „Iki“ žinovas.