Skovilio skalė – tai pagrindinis aitraus maisto vertinimo kriterijus. Kuo pipiras, paprika ar padažas įgauna didesnį balą, tuo maistas laikomas aitresniu. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pasakoja, jog tokio maisto skonio receptoriais nejaučiame, o aitrumo skonis pasireiškia, kai į maistą sureaguoja mūsų nervų galūnėlės.
Aitrus skonis – tik iliuzija?
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atskleidžia, jog aitraus skonio savaime nėra: yra kartus, saldus, sūrus, rūgštus, o aitrumą suvokiame daugiau per savotišką skausmo pojūtį. Vis dėlto, gydytojos teigimu, turime nervų galūnėles, kurios siunčia „deginantį“ pojūtį ir tuomet suprantame, kad maistas aitrus.
„Įdomu tai, kad aitrumą galime jausti visame kūne, net pirštų galiukais. Dėl to rekomenduojama aitrius prieskonius ar tiesiog aitrų maistą imti su pirštinėmis. Be to, lietuvių kalboje mes nelabai turime žodžių, kurie nusakytų to aitrumo subtilybes. Pavyzdžiui, jei kalbame apie aitriąją papriką, česnaką, krienus, tai visi šie produktai yra savaip aitrūs, bet iš esmės, turėdami mintyje aitrų maistą, galvojame apie tą, kuris savyje turi aitriųjų paprikų“, – pažymi dr. E. Gavelienė.
Vartojimas priklauso nuo sveikatos būklės ir gyvenamosios vietos
Gydytoja dietologė ragina neužmiršti, kad esant bent menkiausiems pažeidimams stemplėje ar skrandyje, organizmui aitrus maistas gali būti žalingas, o žmonės, sergantys stemplės, skrandžio ar žarnyno ligomis, turintys tulžies pūslės problemų, turėtų tokio maisto visai vengti.
„Taip pat nėra konkrečios bendros aitraus maisto suvartojimo rekomendacijos, nes tai priklauso nuo to, kur žmogus gyvena. Aitraus maisto kraštuose, tokiuose kaip Indija, Meksika, Jamaika ar Kinija, žmonės valgo aitrų maistą kelis kartus per dieną – toks organizmo poreikis genetiškai susiformavęs. O lietuviai dažnai neserga žarnyno infekcijomis, dėl to nesame taip prisitaikę prie aitraus maisto“, – pažymi dr. E. Gavelienė.
Užkerta kelią bakteriniam užterštumui ir padeda malšinti skausmą
Gydytoja dietologė taip pat pasakoja, jog aitrus maistas sudirgina nervų galūnėles, esančias gleivinėje: tai sukelia tam tikras reakcijas, kurios skatina karščio pojūtį, net prakaito išpylimą, organizmas priima tai kaip perkaitimą.
„Yra svarstymų, kad aitrus maistas yra valgomas, nes minėtos reakcijos veikia kaip apsauginės, užkertančios kelią bakterinėms infekcijoms. Tad neatsitiktinai populiariausias aitrus maistas yra tuose kraštuose, kuriuose – šilta aplinka, o žarnyno infekcijos – dažnas reiškinys, ypatingai atvykusiems iš kitų kraštų“, – aiškina dr. E. Gavelienė ir priduria, kad aitriųjų paprikų sudėtinės dalys, pirmiausia, kapsaicinas, dirgindamas tam tikrus receptorius, antriniu keliu mažina uždegimą, skausmo jutimą, tad ne veltui šios medžiagos naudojamos specialių kremų, pleistrų, skirtų gydyti patiriamam skausmui, gamyboje.
Jei ieškote aitriųjų paprikų ar jų prieskonių
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pasakoja, jog aitriųjų paprikų ir jų produktų pasirinkimas – išties platus. Anot ekspertės, tokį įvairų asortimentą lemia tai, jog pirkėjai linkę eksperimentuoti ir įtraukti į savo kasdienį meniu kitų kultūrų patiekalų, kurių gamybai įprasta pasitelkti aitriąsias paprikas bei jų prieskonius.
„Nors šviežios aitriosios paprikos nėra itin dažnas produktas lietuviškame pirkinių krepšelyje, vis dėlto, esant poreikiui, siūlome rinktis iš šviežių „Rimi“ aitriųjų paprikų bei aitriųjų paprikų mišinio. Be to, galima rasti ir marinuotų paprikų, pavyzdžiui, pirkėjų pamėgto jalapeno griežinėlių. Norintys turėti aitresnio skonio suteikiančių ingredientų taip pat gali apsižvalgyti prieskonių skyriuje.
Mūsų asortimente rasite „Saldvos“ prieskonių: aitriąsias grūstas ir maltas paprikas bei maltas aitriąsias rūkytas paprikas. Galima rinktis ir iš „Rimi“ produkcijos: aitriųjų rūkytų paprikų bei aitriųjų paprikų miltelių. O daugiau įvairovės rasite su aitriųjų paprikų dribsniais bei kajeno aitriosiomis paprikomis“, – vardija O. Suchočeva.
