Ne paslaptis, kad vištiena dažnai pasirenkama dėl gana trumpo gaminimo laiko: su ja maisto ruošimas nesudėtingas ir nereikalaujantis didelių laiko sąnaudų. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, šią mėsą verta rinktis dar ir todėl, kad ji įvardijama kaip didelės maistinės vertės baltymų šaltinis, tad organizmas aprūpinamas medžiagomis, reikalingomis audinių statybai ir vystymuisi.
Ką reiškia vištienos spalvos kategorija?
Dr. Edita Gavelienė pasakoja, jog vištiena, kartu su kalakutiena bei triušiena, priskiriama „baltosios“ mėsos rūšiai, o „raudonosios“ mėsos rūšiai priskiriama, pavyzdžiui, kiauliena, jautiena, bei iš paukštienos – antiena, žąsiena.
„Toks mėsos skirstymas susijęs su jos įtaka žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, „raudonoji“ mėsa turtingesnė geležimi, kai kuriais kitais mikronutrientais, tačiau dėl didesnio sočiųjų riebalų kiekio bei kitų savybių, gausus jos vartojimas siejamas su lėtinių ligų, tokių kaip širdies, kraujagyslių ligos, vėžio ar cukrinio diabeto vystymusi. O „baltoji“ mėsa nesiejama su lėtinių ligų vystymusi“, – pažymi gydytoja dietologė.
Svarbu organizmo audinių statybai ir atstatymui
Dr. E. Gavelienė atkreipia dėmesį, jog vištiena yra gausus aukštos kokybės baltymų šaltinis, kurie yra labai svarbūs organizmo audinių statybai ir atstatymui: pavyzdžiui, vištienos krūtinėlė be odos ir kaulų yra ypač liesa, joje yra mažiau riebalų, palyginti su kitomis mėsos dalimis.
„Dėl šios priežasties ji yra puikus pasirinkimas siekiantiems išlaikyti sveiką svorį arba sumažinti bendrą suvartojamų riebalų kiekį bei gauti daugiau baltymų. Be to, vištiena yra ne tik baltymų šaltinis, bet ir įvairių svarbių maistinių medžiagų, įskaitant B grupės vitaminus, tokius kaip B6, niacinas (B3) ir riboflavinas, šaltinis. Šie vandenyje tirpūs vitaminai atlieka svarbų vaidmenį energijos apykaitoje, odos, akių ir nervų sistemos priežiūroje. Taip pat vištienoje yra svarbių mineralų kaip fosforas, selenas“, – vardija gydytoja dietologė.
Gaminimo būdas ir porcijų kontrolė – taip pat svarbu
Dr. E. Gavelienė atkreipia dėmesį, jog vištienos maistingumo rodikliams įtakos gali turėti jos gaminimo būdai:
„Gaminant vištieną svarbūs šie momentai: pirmiausia, ją dėl didesnės infekcijos rizikos būtina patiekti pilnai termiškai apruoštą. Terminio apruošimo būdą patartina pasirinkti tokį, kuris išsaugo visas vištienos naudas: nevirti riebaluose, nekepti pertekliniame riebalų kiekyje. Patiekti patartina be odelės, mat joje yra gausiau cholesterolio bei kitų sveikatai nepalankių medžiagų. Tai padeda išlaikyti jos vertę ir išvengti nereikalingų kalorijų.“
Įvairūs paruošimo būdai
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pažymi, kad vištiena – išties universali mėsos rūšis: ją galima gaminti įvairiais būdais, tad taip galima užtikrinti gaminamų patiekalų gardžią įvairovę.
„Vištienai kepant ant grotelių arba skrudinant ji įgauna nuostabų dūmo skonį ir traškią tekstūrą. Prieš tai marinuojant vištieną, jos skonis pagilėja, o kepant ant atviros ugnies arba orkaitėje, ji įgauna pikantišką, aukso spalvos išorę ir vidus išlieka sultingas. Be abejonės, vištieną galima troškinti: rezultatas – skanus ir baltymingas patiekalas, kuriam nereikalingas pernelyg didelis pasiruošimas“, – vardija ekspertė.
Receptas: Vištienos ir lęšių troškinys su imbieru ir kardamonu